„Kiekvienas homeopatinis vaistas veiks, bet kokiomis sąlygomis, kiekvieną gyvą organizmą, nes homeopatinis vaistas be jokios abejonės yra natūralios ligos atitikmuo“ (Organon § 32). Homeopatinis vaistas tiesiogiai pakenkti organizmui negali, tačiau, jeigu paskyrus homeopatinį vaistą atsiranda papildomi simptomai, vadinasi, organizmas taip sufleruoja gydytojui, ar tinkamas vaistas parinktas, ar reikia skirti tą patį, tik stipresnį, ar reikia vaistą keisti, nes pirmas paskyrimas buvo ne visiškai tikslus (simile, bet ne similimum). Taip homeopatinis vaistas provokuoja simptomus, padedančius rasti tikrąjį konstitucinį (genetinį) homeopatinį arba žmogaus asmeninį vaistą. Tai būna laikini simptomai (funkcinio lygio), kurie arba praeina savaime, arba praeina greičiau, jeigu koreguojamas homeopatinis paskyrimas (vaistas ir jo stiprumas). Organinių pažeidimų, kurie galimi vartojant cheminius vaistus, homeopatiniai vaistai nesukels.