2010-01-11 www.kunigas.lt

   Visų pirma nereikėtų užmiršti, kad mokslas taip pat yra kultūrinis ir socialinis reiškinys, kuriam būdinga tam tikra inercija, prisirišimas prie metodų ir požiūrių, praeities atradimų. Nauji dalykai inertiškai taikomi prie esamos visumos ir, kas sunkiai prie esamos sistemos priderinama, paprasčiausiai atmetama, sakant - „nemoksliška", „prieštarauja mokslui" ir pan. Kodėl nemoksliška? Todėl, kad dauguma mokslininkų nepritaria? Ir čia gaunasi uždaras ratas. Panašiai yra kalbant apie homeopatiją. (Kaip nebūtų keista, tokiu esamos mokslinės paradigmos vertinimu remiasi pvz. ir kai kurie egzorcistai,pritardami kūrinijos tikrovės suredukavimui)

   Mokslininkų tarpe yra paplitusi nuomonė, kad pvz. vaistais galima vadinti tik tai, kas turi cheminį efektyvumą, įtakoja metabolizmą. Kitaip sakant, gydymo klausimu vyrauja cheminė paradigma. Sėkmingo gydymo homeopatiniais vaistais atveju cheminių vaistų šalininkai teigia, jog yra per mažai veikliosios medžiagos, kad galėtų realiai įtakoti metabolinius procesus. Jie daro išvadą, jog  homeopatija veikia kaip placebo.

   Daugybe tyrimų įrodyta, kad homeopatijos rezultatai yra kelis kartus geresni nei placebo,tačiau „chemikai" tai linkę ignoruoti. Omenyje reikia turėti ir susiklosčiusią interesų, finansinės naudos sistemą bei konkurenciją...
Kitas cheminių vaistų gamintojų kaltinimas homeopatams, jog jų taikomos priemonės sukelia psichologinius ir emocinius sutrikimus. Tačiau tokių įrodymų niekas nėra pateikęs. Cheminių vaistų šalininkai vienu atveju pasitelkia mokslinę paradigmą,kitu atveju - paskalas. 

   Nemažai katalikų yra įsitikinę, kad homeopatiniai vaistai daro neigiamą dvasinę įtaką, ir kad Bažnyčia juos draudžia. Lenkijos Silezijos gydytojų homeopatų sąjunga užklausė popiežių Joną Paulių II, ar gali katalikas gydytojas pasitelkti homeopatinį gydymą, ir 2004 birželio 22 d. metais sulaukė jo įgalioto kunigo Paweł Ptasznik atsakymą. Pateikiamas minėto laiško fragmentas: „Pastarosiomis dienomis Jo Šventenybė Jonas Paulius II perdavė man keletą laiškų, kurie ilgokai gulėjo ant jo stalo. Tarp jų buvo ir jūsų laiškas. Popiežius paprašė, kad Jo vardu jums atsakyčiau. Mielai tai dabar darau. Atsakant į jūsų klausimą reikia patvirtinti, kad - kiek man žinoma - nėra jokio Bažnyčios Magisteriumo dokumento, kuris būtų svarstęs išskirtinai homeopatiją. Nesenai pasirodė Popiežiškosios Kultūros Tarybos ir Tarpreliginio dialogo tarybos dokumentas „Jesus Christ the bearer of the water of Life, A Christian reflection on the"New Age", kuriame paliečiama tema apie natūralų ir homeopatinį gydymą. Kadangitai svarstoma New Age ideologijos perspektyvoje, todėl atrodo turi negatyvų įvertinimą. Bendrai imant, Bažnyčia nedraudžia naudoti homeopatijos gydymui, jei tai nėra susiję su magija, rytietiškųjų religijų idėjomis, ypač budizmu.Bažnyčia įspėja, kad nebūtų taikomi natūralūs gydymo būdai, kurie prieštarautų moksliniams metodams, sąlygojant, kad pacientas pvz. labiau pasitiki energoterapeutu ir atsisako gydymo ligoninėje, kai tam tikru ligos vystymosimomentu buvo būtina. Egzistuoja turtinga natūralių vaistų taikymo tradicija, išsaugota senuosiuose vienuolynuose ir naujosiose bendruomenėse, kurios rūpinasi sergančiais žmonėmis, pvz. bonifratrai. Atrodo, kad niekas nekliudo naudoti homeopatinių vaistų, tačiau turint pastabą, kad svarbiausia yra paciento sveikata, ir gydytojui negalima kenkti net apleidžiant tai, kas, vystantis medicinos mokslui, yra veiksminga pagalbos priemonė".
Išanalizavus istorinius šaltinius darosi aišku, kad Bažnyčia palankiai vertino homeopatiją.
Milano universiteto dėstytojas Pitera teigia, kad homeopatija Vatikane atsirado 1827 m. Austrų gydytojo Kinzel dėka. Sėkmingi gydymo rezultatai atnešė jam didelį pripažinimą. Grigaliaus XVI pontifikato metu Romoje darbavosi garsus homeopatas Wahle, kurio popiežius paprašė išaiškinti 1841 m. kokiu būdu gaminami homeopatiniai vaistai. Pateikti argumentai įtikino popiežių, todėl jis leido vaistus naudoti Bažnyčios valstybės teritorijoje. Jėzuitų konventas Romoje pakvietė Wahle būti vienuolyno gydytoju.

   1852 m. Pijus IX leido net dvasininkams dalinti homeopatinius vaistus žmonėms  skubiais atvejais, jei sunku ar neįmanoma prisišaukti gydytojo. Šis popiežius yra apdovanojęs visą būrį tuomet pasižymėjusių homeopatų: Charge, De Guidi, Perussel, Ozanam, Tessier ir kt.

   Gydytojas homeopatas Talianini išgydė Leoną XIII, sergantį chronišku ir vis labiau įsigalinčiu trachėjų uždegimu. Tai leido popiežiui ilgai gyventi ir valdyti Bažnyčią.
Pijaus XII asmeniniu gydytoju buvo homeopatas Galeazzi-Lisi, jį pakeitė kitas homeopata sprof. Negro, gydęs ir Paulių VI. Fiksuojama, kad ir kardinolas Ratzinger yra gydęsis homeopatiniu būdu.  

   Neabejotina, kad homeopatija kelia iššūkį dabartinio mokslo paradigmai. Gali būti, jog esame liudininkais atsirandančios naujos medicinos paradigmos, nes nauji reiškiniai, duomenys trupina esamas mokslo teorijas.

   Gyvybinių sistemų veikimas reiškiasi kaip sudėtingas elektrinių, magnetinių, gravitacinių,cheminių, akustinių, optinių, hidrodinaminių impulsų ir virsmų perduodama informacija bioplazmos terpėje. Gyvas organizmas yra dinamiškas ir nelinijinis, procesai įtakojami net distanciniu būdu, informacijos perdavimas kai kuriais atvejais vyksta šviesos greičiu. Organizmas yra koherentinis makroskopinis darinys, kurio sudėtinės dalys yra sujungtos lokaliniais ir nelokaliniais informaciniais ryšiais, kurių dėka jis išlieka visuma. Gyvybė nėra vien cheminiai virsmai, kurie yra tik vienas iš gyvybinės informacijos perdavimo būdų. O jų yra kur kas daugiau. Tai informacija ne tik siaurąja, tačiau ir plačiąja prasme, ne tik žinia, tačiau ir sugebėjimas organizuotis ir išlikti organizuotoje būklėje. Visata yra materijos (masės), energijos ir informacijos sudėtingas darinys. Kvantinėje fizikoje kalbama apie juos įtakojančius fermionus, bozonus i infonomus. Gyvieji organizmai - tai biosistemos, sugebančios siųsti ir kaupti konkrečią informaciją, sklindančią kvantiniu lygmeniu. Tai ne tik masės ir energijos, tačiau ir informacijos apykaitos reiškinys.
Kiekviena gyva ląstelė yra tarsi mažas, sudėtingas nanoprocesorius, apdorojantis, kaupiantis ir generuojantis informaciją. Informacijos nešėju čia gali būti ne tik baltymai ir nukleininė rūgštis, tačiau pvz. ir vanduo, kuris sudaro didžiąją organizmo dalį. Yra įvairūs informacijos perdavimo lygmenys ir hierarchijos,organizavimas ir dezorganizavimas. Tai atrodytų fantastiškai,  jei ne kompiuterinių technologijų atradimai, kur pradedama pasitelkti biomolekulinius darinius informacijos apdorojimui ir saugojimui. Netrukus ateis diena, kai pradėsime naudotis bionanokompiuteriais.

   Dabartinė biologijos ir medicinos paradigma priešinasi „ne cheminiam" požiūriui į gyvų organizmų reiškinį. Tuo tarpu kompiuterinių technologijų vystymosi dėka vis labiau įsitvirtinanti fizikų, biologų ir medikų tarpe informacinė gyvybės paradigma gali paaiškinti, kodėl įmanomas homeopatinis veikimas, būtent: labai mažomis preparatų dozėmis įtakojamas informacijos perdavimas, informacijos impulsas, skatinantis organizmo sistemą įveikti ligą ir sugrįžti į normalią būklę.


www.kunigas.lt Paruošta pagal JACEK NORKOWSKI straipsnį„Homeopatia, nauka i wiara" lenkiškame laikraštyje "Rzeczpospolita" ,2009 04  15.

Minėtas autorius yra kunigas, vienuolis domininkonas, Poznanės Medicinos akademijos absolventas,studijavęs popiežiškoje Teologijos akademijoje Krokuvoje, Jono Pauliaus II Bioetikoscentre Bostone ir Angelicum universitete Romoje.